Gerybinio prostatos išvešėjimo diagnozė gali skambėti kaip nesudėtingas vyresnius vyrus užklumpantis negalavimas, bet su tokia nuomone nesutinka Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Urologijos skyriaus vedėjas dr. Andrius Gaižauskas. Ją aptikus vėlyvoje stadijoje medikamentinis gydymas nebepadeda, tačiau atviros operacijos išvengti įmanoma – tam sėkmingai pasitelkiami lazeriai.

Kai prieš porą metų Virginija Rekštienė (67 m.) sužinojo serganti paskutinės stadijos kepenų vėžiu, per ašaras nematė kelio. Juolab kad ir gydytojai žadėjo vos metus gyvenimo. Šiandien transplantacijai ryžusis moteris švyti iš laimės ir donorystę vadina gyvenimą dovanojančiu stebuklu.

Pirmą kartą Lietuvoje Nacionalinio vėžio instituto (NVI) krūtinės chirurgai pacientei susiuvo trachėjos plyšimą per endoskopą. „Ryžomės atlikti tai, ko niekas nėra daręs ne tik Lietuvoje – iš vidaus susiuvome skersinį trachėjos plyšimą, – sako NVI pavaduotojas klinikai krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas. – Įvertinę grėsmes pacientės gyvybei, išanalizavę pasaulinę įprastai siūlomo gydymo praktiką ir jo komplikacijų keliamas grėsmes, įvertinę mūsų NVI krūtinės chirurgų patirtį ir profesinius pajėgumus, suteikėme visaverčio gyvenimo galimybę mūsų pacientei.“

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje robotinės chirurgijos operacijas atliekančius medikus konsultuojantis Siegeno (Vokietija) St. Marien ligoninės Bendrosios, visceralinės ir vaskulinės chirurgijos departamento vadovas profesorius Dietmar Stephan, sako, jog per kelerius metu ši pažengs į priekį dideliu greičiu. Jau dabar chirurginėje praktikoje pritaikomi vis pažangesni robotai, o po kiek laiko juos bus galima diferencijuoti skirtingoms operacijoms.

Kauno klinikų Akių ligų klinikos atnaujintose operacinėse įdiegta naujausia technologija – femtosekundinio lazerio chirurginė sistema, leidžianti pacientams taikyti inovatyviausius kataraktos chirurgijos gydymo metodus. Regina pamena, kad pirmuosius akinius užsidėjo būdama 42 metų, tačiau tai problemos neišsprendė. „Kol vienus akinius užsisakau ir sulaukiu, jau prireikia kitų, nes rega nuolatos prastėja“, – pasakojimą pradeda moteris.

Prieš keletą dešimtmečių onkologinių ligų diagnostika buvo tokia ribota, kad pacientas galėdavo išgirsti tik nuosprendį – „jums vėžys“. Šiandien situacija yra kitokia – dabartinės galimybės, padedančios išsamiai ištirti piktybinį naviką, daugeliu atvejų atveria kelią į tikslesnį onkologinių ligų gydymą ir suteikia pagrindą kurti naujus, efektyvesnius vaistus.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje vienu metu implantuoti du poodiniai klausos aparatai. Pacientas šiandien jaučiasi gerai. Keturiolikmečio Gvido, kuriam implantuoti klausos aparatai, mama tikisi, kad tai jau paskutinis kartas, kai jos sūnui prireikia medikų pagalbos. „Baisiausia suvokti, kad niekaip negaliu padėti savo vaikui“, – pasakoja Kristina.

Sausio 28 dieną Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta procedūra, kurios metu kūdikiui po užgimimo neperspaudus ir neperkirpus virkštelės yra atliekami pirmieji gydymo veiksmai, susiję su kvėpavimo takais. Tokiu būdu naujagimis kurį laiką dar gali gauti deguonies per placentą iš motinos, kol pats pradeda kvėpuoti.

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.